Medutė

Nėštumas ėjo gan sklandžiai, nė karto nesupykino. Vienu metu tik teko kreiptis į gydytojus, nes šiek tiek maudė pilvą ir pasirodė neaiškios išskyros, gydytojai nuramino, kad viskas gerai. Čia turbūt ir buvo signalas. Šiaip visi tyrimai buvo geri. Tik tiek, kad buvo ta karštoji vasara, ir namuose, ir darbe, ir lauke – visur karštis. Medutės gimimo dieną gulinėjau namuose, jaučiausi neblogai, o vakare nubėgo vandenys. Savo stebuklo laukėme įvykstant lapkriti, bet panelytė paskubėjo, gimė rugpjūčio pradžioje, 26 sav., 1020 kg svorio ir 36 cm ūgio. 2 mėnesius mažytė gyveno šiltai inkubatoriuje, po to mokėsi kvėpuoti, valgyti. Kai viską išmokome ir “priaugome mėsos” iki 2100 kg parvažiavome namučio. Mažoji krūties žįsti pati neišmoko, bet mano pienelį gavo iki 11 mėn. Kasdien, kiek įmanoma, lankėme mažylę reanimacijoje, ten leisdavo ištraukus iš inkubatoriaus palaikyti ją ant krūtinės, taip vadinamas “kengūros metodas”, neapsakomas jausmas… o ir mažiukei padeda. Kadangi ilgai teko būti prijungtai prie dirbtinių kvėpavimo aparatų, baisiausia buvo namuose, kad nesustotų kvėpavusi, netgi nusipirkom aparačiuką, siganlizuojantį, jeigu kas atsitiktų. Sunku buvo pereiti prie tiršto maisto. Sunku buvo žiūrėti į tik ant nugarytės gulintį vaiką. Džiaugiamės, kai visiškai atsisakėme to aparačiuko, išmokome valgyti košę, sausainius ir kitus skanumynus. Pamažu Medutė pradėjo vartytis ir dabar jau sėdi. Raida (stambioji motorika ir garsų) šiuo metu dar nemažai atsilieka, bet smagu, kad mažoji jau stengiasi sėdėti, pati žaisti, tarti vis naujus garselius. Labai labai džiaugiuosi, kad mano mergytė pasirodė tokia stipri, ištvėrė visus sunkumus ir kasdien teikia mums vis daugiau džiaugsmo. Šiuo metu ne tokia jau maža – beveik 7 kg ir 68 cm, viskuo domisi, vis daugiau dalykų stengiasi atlikti pati, tikra gudruolė ir linksmuolė :)

Štai tokia trumpa istorija – svarbiausia tikėti stebuklais, kurie vyksta mums panosėje. Smagu džiaugtis tokias ištvermingais tėveliais ir nepasiduodančia mažyle.